Ekskursijos po Lietuva Piligrimines keliones Europos Artimiausios keliones
Apie mus
Paslaugos
Renginiai
Naudingos
nuorodos
Besiruošiant
keliauti
Iš kelionių
dienoraščių
Galerija
Naujienos
Mūsų Blog'as
Kontaktai
Grįžti į pradžią
 

Facebook

Twitter

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
Piligrimystė arba religinis turizmas

Gyvename globaliame, mobiliame ir nuolat kintančiame pasaulyje. Labiausiai priimtina ir populiariausia žmonių mobilumo forma šiandien yra kelionės. Pasaulinės turizmo organizacijos duomenimis, 2008m. buvo daugiau nei 900 mln. tarptautinių kelionių. Turizmas šiandien suprantamas ne vien kaip pažintinės ar poilsinės kelionės, bet ir kaip darbo, mokslo, verslo, piligriminės kelionės. Atskira kelionių grupė, kuriomis išreiškiamos vertybinės nuostatos yra  piligrimystė. Ir šioje  globalozacijos visuomenėje religinis turizmas tampa vertybine kelione, kurios tikslas ne tik šventa vieta ar įvykis, bet ir ieškojimas vertybinio idealo. Čia keliautojas patiria įvairius fizinius, emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Tai progra apmąstyti gyvenimo prasmę, vertybes ir santykius su kitais žmonėmis. Tokia kelionė gali buti svarbus asmeninio tapatumo raiškos būdas. Kelionė yra pažinimo procesas, sąmoningo ryšio su mus supančia aplinka kūrimas, per kurį ir apmąstomas gyvenimas, vertybės, ugdomas tapatumas.
Šventas vietas buvo galima išskirti visais laikais ir visose religijose. Į jas keliaudavo Mesopotamijos gyventojai, Asirų karalius Šalmanerseras III į Babiloną, Antikinėje Graikijoje į Dzeuso šventovę Olimpijoje...Dabar Islamo religijos svarbiausios vietos yra Meka, Medina ir Jeruzalė. Induizmo religijos pagrindiniai centrai: Varanasi, Alahabadas ir kt. Budistai lankosi Nepale, Pietų Azijoje. Japonai  išskiria Fuji kalną ir Sensoji šventyklą Tokijuje. Svarbiausios krikščionių piligriminės vietos nuo senų laikų yra Šventoji Žemė, Roma ir Santiago de Compostele. Dantė Vita Nuova rašė, kad tie, kurie keliauja į šventą žemę vadinami alyvos šakelės nešėjais, kurie keliauja į Romą - einančiais į Romą, o piligrimų vardas priklauso tik tiems, kurie eina į Santiago. 
Lietuvoje šventų vietų buvo gausu ir prieš Krikščionybę, o vėliau jau formavosi tiesiog piligrimų centrai Trakai, Vilniaus Aušros vartai, Šiluva, Žemaičių Kalvarija ir t.t. kuriuos iki šių dienų lanko religiniai piligrimai. Tačiau keliauja ir toliau . Keliauti į Šventąją Žemę M. K. Radvila Našlaitėlis išsiruošė jau 1582m.
Piligriminės kelionės kartais  priskiriamos religinio turizmo rūšiai. Tokios kelionės dalyvių motyvai gali būti iš dalies religiniai, šalia kitų kultūrinių bei istorinių. Su kultūriniu turizmu piligrimystė ir religinis turizmas siejasi daugeliu atžvilgių.
Aptariant religinės piligrimystės kultūrinį ir istorinį paveldą, matome tokius veiksnius, kaip pasikeitimai religijos doktrinoje, valstybių ir valdovų politiniai dalykai. Kai kurios piligriminės kelionės turėjo išskirtinę riekšmę, pvz: viduramžiais krikščionių kelionės į Santiago de Compostele, laikomos svarbiu to meto įvykiu, leidusiu piligrimams geriau suvokti tuometinę Europą. Svarbų vaidmenį suvaidino piligrimystės į Šventąją Žemę, net ir kryžiaus žygių idėja kilo dėl musulmonų valdomos Jeruzalės svarbos krikščionims piligrimams. Piligrimystė padėjo stiprinti atskirų kultūrinių grupių ryšius, turėjo įtakos kolektyviniams religiniams įsitikinimams. Didelę įtaką  kultūrai ir mokslui turėjo piligriminių kelionių aprašymai.
Šiandien vertybinių kelionių vietoms atsirasti ir vystytis yra svarbu, kaip konkreti turistinė ar piligriminė vieta bus pateikta kelionių organizatoriaus. Laisvai rinkdamiesi, kaip praleisti laisvalaikį, žmonės renkasi tai, kas turi prasmę ar kas suteikia malonumo. Tačiau vertybinės kelionės visuomet turės prioritetą prieš rekreacines ir poilsines, nes jos susijusios su žmogaus esme, asmeninių vertybių nusistatymu. Šios kelionės išlieka vienos iš lanksčiausių ir dinamiškiausių kelionių turizmo industrijoje, nes vertybių ir tapatumo paieškos sukuria naujus kelionių tikslus – naujas geografines kelionių vietas.
Paruošta pagal D.Liutiko monografiją „Piligrimystė. Vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse“.
„Modernybės  ir aiškaus sekuliarizmo akistatoje, užuot nykęs, piligrimystės reikškinys atrodo plečiasi, derindamasis prie ekonominės, socialinės ir technologinės plėtros.“(Simon Coleman)
„Jei kas nors laikosi religinio humanizmo pozicijos, kad žmonės yra sukūrę Dievą, jei Liverpulio aplankymas turi gilią asmeninę reikšmę, padedant žmonėms suvokti savo gyvenimą, tada tai yra vertybė, lygiavertė krikščionių kelionei į Jeruzalę.“ (M.C. Hall)
„Quo vadis LT“ yra kelionių organizatorius, kurio pagrindinis tikslas apjungti pažintines ir piligrimines keliones Lietuvoje ir Užsienyje. Piligriminės kelionės organizuojamos su dvasiniu vadovu po svarbiausias Krikščionybės vietas: keliaujame senaisiais piligrimų keliais, lankome šventoves, derindami dvasinius ir pažintinius aspektus kiekvienoj kelionėj.

Naudinga literatūra:

Darius Liutikas. Piligrimystė. Vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse
Pirmoji mokslinė monografija Lietuvoje tirianti piligrimines keliones. Monografijoje nagrinėjamas tradicinės religinės ir modernios sekuliarios piligrimystės ryšys su asmens vertybėmis ir jo tapatumu. Knygoje apibrėžiama piligriminės kelionės samprata, analizuojamas piligrimystės ir turizmo ryšys, nagrinėjamos pagrindinės piligrimų vertybės, kelionės motyvai, vertybės kelionės metu. Knygoje tiriami kelionės geografiniai tikslai (šventos ir gerbiamos vietos, vertybiniu požiūriu artimi renginiai), jų formavimasis. Įvertinamos pagrindinės keliautojų elgesio tendencijos, kiti keliautojų tapatumo išraiškos veiksniai. Aptariama vertybinių kelionių asmeninė, kultūrinė, socialinė ir ekonominė reikšmė, piligriminių kelionių perspektyvos.
Išleido: Lietuvos piligrimų bendrija. Leidimo metai: 2009.

Tarcisio Bertone, Giuseppe De Carli. Paskutinė Fatimos regėtoja. Mano pokalbiai su seserimi Liucija
Knygoje skelbiami Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Tarčizijaus Bertonės atsiminimai apie susitikimus su seserimi Liucija, paskutine Fatimos regėtoja. Šis pokalbis padės daugiau sužinoti ir geriau suprasti tuos nuostabius tolimų 1917 m. įvykius, kurių centre ji buvo drauge su savo giminaičiais Jacinta ir Pranciškumi. Tai grįžimas prie paties įtaigiausio XX a. Mergelės Marijos apsireiškimo dvasinio aspekto.Taip pat knygoje skelbiamos trys „Fatimos paslapties“ dalys ir su jomis susiję dokumentai.
Išleido: Katalikų pasaulio leidiniai. Leidimo metai: 2009.

Paul Badde. Gvadalupė. Apreiškimas, pakeitęs pasaulio istoriją
Iš vokiečių kalbos vertė B. D. FMA Knygoje pasakojama apie 1531 m. įvykusį pirmąjį  Dangaus Karalienės apsireiškimą Naujajame pasaulyje, Meksikoje, ir stebuklingą jos atvaizdą ant indėno Jono Didako apsiausto, kuris greta Turino drobulės, ir šiandien laikomas mįslingiausiu atvaizdu pasaulio istorijoje. Juo kruopščiau jis tyrinėjamas, juo didesnės tampa jo paslaptys.Ant paveikslo audinio nerasta jokių dažų, spalviklių ar teptuko pėdsakų.Žvaigždės ant Dievo Motinos apsiausto išsidėsčiusios taip pat, kaip Meksiko danguje pasirodymo momentu.Šiuolaikiniais tyrimais nustatyta, kad Marijos vyzdžiuose įamžinta apsiausto su stebuklinguoju atvaizdu pristatymo Meksiko vyskupui scena, kurioje dalyvavo keliolika žmonių. Keliaudamas po įvairias šalis ir jų šventas vietas, autorius ieško ir aprašo kitus stebuklingus Dievo Motinos paveikslus, pasakoja jų atsiradimo istorijas, kalba apie Mergelės Marijos gyvenimą ir mirtį Jeruzalėje, visada ieškodamas ryšio su Gvadalupės Dievo Motina. Paul Badde, gimęs 1948 metais, yra istorikas ir žurnalistas. Nuo 1980 m. dirbo Frankfurter Allgemeine Zeitung laikraštyje, nuo 1988 m. – FAZ-Magazin žurnalo redaktorius ir reporteris. Nuo 2000 m. yra laikraščio Welt redaktorius, iš pradžių dirbęs korespondentu Jeruzalėje, dabar – Romoje ir Vatikane. Dviejų knygų Jerusalem, Jerusalem (1998) ir Die himmlische Stadt (1999) autorius. Pasaulinę šlovę pelnė jo 1996 m. naujai atrastas, išverstas ir išleistas Zvi Kolitzo veikalas Jossel Rakovers Wendung zu Gott.  
Išleido: Katalikų pasaulio leidiniai. Leidimo metai: 2008.

Paulo Coelho. Piligrimas
Pirmoji brazilų rašytojo knyga, išgarsinusi autorių visame pasaulyje. Šis kūrinys – tai lyg visos brazilų rašytojo kūrybos įžanga, jo filosofijos raktas: autorius pasakoja apie savo kelionę į Santjago de Kompostelą, kur nuo seniausių laikų keliauja visų šalių piligrimai pagerbti Šventojo Jokūbo kapo. Tame kelyje jis sutinka ir draugų, ir priešų, išmoksta kovoti su demonais, įžvelgti slaptąją kasdienių dalykų prasmę, išmoksta atminties, intuicijos, dėmesio ugdymo pratimų, kuriuos jam dėsto paslaptingas vedlys. Čionai atvažiavau autobusu, važinėjančiu tarp Pedrafitos, esančios netoli Sebreiro, ir Kompostelos. Per keturias valandas įveikėme pusantro šimto kilometrų, skiriančių tuos du miestus, ir kaipgi čia neprisiminsi, jog mudu su Petrusu eidavome tokį atstumą dvejetą savaičių. Netrukus išeisiu iš viešbučio ir ant šventojo Jokūbo kapo padėsiu Švenčiausiosios Mergelės paveikslą, pritvirtintą prie trijų kriauklių. Paskiau kaip galima greičiau išskrisiu į Braziliją, nes ten manęs laukia galybė neatidėliotinų reikalų. Pamenu, Petrusas man sakė, jog visus piligrimystės prisiminimus jis sudėjo į paveikslą, o man galvon dingtelėjo mintis parašyti knygą…“ Knygos autorius Paulo Coelho.
Išleido: Vaga. Leidimo metai: 2007.

Algimantas Kajackas. Lietuvos šventosios vietos
Lietuvoje nuo seno būta vietų, kurias krikščionys maldininkai laikė šventomis ir lankė melsdami malonės, sveikatos ar atgailaudami. Esama šventųjų paveikslų, Kryžiaus kelių, koplytstulpių, miestelių ir miestų bažnyčių, bazilikų, kurias ne tik tikintieji, bet ir Katalikų Bažnyčia laiko šventomis, stebuklingos dieviškos apvaizdos palytėtomis vietomis. Tokios žymiausios šventosios vietos ir pateikiamos šiame albume. Čia rasite originalių šventųjų vietų, atlaidų, maldininkų procesijų fotografijų,sakraliųjų vietovių vaizdų. Leidinyje vaizdus lydi tekstas, supažindinantis su šventųjų vietų lankymo tradicijų kilme, aprašantis tokias žymias piligrimystės vietas kaip Aušros Vartai, Trakų bažnyčia, Šiluvos ir Žemaičių Kalvarijos bazilikos, Pivašiūnų šventovė ir kt. Leidinys skiriamas jaunimui ir visiems, kurie domisi lietuvių tradicijomis ir kultūros paveldu.  
Leidėjas: Šviesa. Išleidimo metai: 2006.

Šv. ses. M. Faustina Kowalska. Dienoraštis. Dievo gailestingumas mano sieloje 
Vienos žymiausių praeito amžiaus lenkų kilmės katalikų mistikės šv. Faustinos Kowalskos dienoraštis - autentiškas krikščioniškos kultūros dokumentas, savo originalumu, gyvumu ir tikėjimo aistra pranokstantis dogmatinio religingumo ribas. Dienoraštyje, kurio nemaža dalis parašyta Vilniuje, mistinio bendravimo su Dievu patirtys, praskleidžiančios dangaus uždangas ir perduodančios pasauliui autorės gyvai išgyventą Dievo gailestingumo žinią. 
Leidėjas: Dialogo kultūros institutas. Išleidimo metai: 2005.

JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO VADOVAS. Sudarė Asta Petraitytė, Dalė Šmerauskaitė, Gediminas Žukas.

Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2013 metų programos leidinys lietuvių kalba.300 puslapių (12,5x21,5 cm) spalvotas leidinys yra gausiai iliustruotas popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 1993 m. archyvinėmis fotografijomis, istorinėmis ir meninių vertybių iliustracijomis bei šiuolaikinės piligrimystės Lietuvoje vaizdais. Vadove trumpai apžvelgiama krikščioniškosios piligrimystės esmė ir ištakos, istorija ir tradicijos, ypač Lietuvoje, jos formų įvairovė, aptariama ir nūdiena. Gausiai iliustruotas leidinys skirtas didžiajam piligrimui Jonui Pauliui II atminti, vaizdu ir žodžiu primenama jo apaštališkasis apsilankymas 1993 metais ir daugybė kitų meilės Lietuvai ženklų.Išsamiai pristatomos Jono Pauliaus II piligrimų kelią sudarančios pagrindinės Lietuvos šventovės. Išryškinta ne tik kultūrinė ir meninė, bet svarbiausia – dvasinė jų reikšmė ir pamaldumo tradicijos. Piligrimą turėtų ne tik sudominti garbingas paveldas, bet ir patraukti nūdien tose šventose vietose vykstantis gyvenimas, šventovių sąsajos su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Taip pat pateikiama visa svarbiausia praktinė informacija apie kiekvieną šventovę, garsios maldos ir giesmės, vietovių planai ir žemėlapiai, žodynėlis. 
Išleido: Lietuvos Vyskupų Konferencija ir Katalikų interneto tarnyba. Išleidimo metai: 2009.  

 

Video medžiaga:

Piligrimų kelias. Izraelis – Jordanija. Daliaus Ramanausko dokumentis filmas po šv. Žemę. (85 min.) 2010m.

 Apaštalo Pauliaus kelionės. Daliaus Ramanausko dokumentinis filmas. (28 min.) 2009m.

Popiežiškoji Lietuvių šv. Kazimiero kolegija Romoje. Daliaus Ramanausko dokumentinis filmas. (77 min.) 2008m.

Kryžių šventovė. (2010m.)  Tikėjimo kelionė. ( (Kryžių kalnas – Šiluva). 2009m.)  Kelias į Šiluvą. (2008m.) Daliaus Ramanausko dokumentiniai filmai apie Lietuvos piligrimines vietas.

Evangelijos žinia tūkstantmetei Lietuvai. (45 min.) Daliaus Ramanausko dokumentinis filmas. 2009m.

Tikėjimo ir Šviesos šventė. Jean Vanier Lietuvoje. (34 min.) Daliaus Ramanausko dokumentinis filmas apie Tikėjimo ir šviesos bendruomenę. 2007m.

Žvilgsnis į pašvęstąjį gyvenimą. Vienuolijų istorija ir dabartis. (42 min.) Daliaus Ramanausko dokumentinis filmas. 2005m.

Taize Europos jaunimo susitikimas Milane (2006m.) Taize Europos jaunimo susitikimas Lisabonoje (2005m.)Daliaus Ramanausko dokumentiniai filmai.  

Šiuos video filmus galite įsigyti mūsų biure taip pat ir kitą literatūrą patarsime kur įsigyti

Mūsų adresas: A. Jakšto 9-229, Vilnius (tel: 8 5 2314189)

 

 
 
 
 
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Apie mus | Paslaugos | Renginiai | Naudingos nuorodos | Besiruošiant keliauti | Iš kelionių dienoraščių |Galerija | Naujienos | Mūsų Blog'as

Kontaktai

© 2009 Quo Vadis LT. Visos teisės saugomos.

Web sprendimas: Wiriest